Geismo bendruomenė yra chaotiška, ji laikinai sukuria chaosą, sulipdo trapų pasidalinto džiaugsmo ir bendrų vizijų statinį. Iširus geismo bendruomenei, dingus jausmams, chaosas pradeda skausmingai skleistis. Kaip pasakytų Philipas Dickas*, tada ima kauptis „šlamštas“, kosminės šiukšlės, liekančios pasaulyje po to, kai išsiskiria mylimieji ir miršta draugystė.
Geismo bendruomenė neturi nieko bendro su bendruomene, turinčia bendras šaknis, su tauta, etnosu ar nacija.
Bendras šaknis turinčią bendruomenę jungia „priklausomybė“: skirtybės (differences) yra niekas, svarbi tik tapatybė. Priešingai, geismo bendruomenėje priklausomybės nėra – yra tik paskirų žmonių (singularities) susidūrimai.
Ir mes puikiai žinome, kas yra geismo bendruomenė. Pažinome ją saulėtais rytais, kai draugo (-ės) kūnas žadindavo mus, glostydamas po antklode gulintį mūsų kūną.
Pažinome ją gatvių barikadose tarp sudegintų mašinų, bandydami sulaikyti judančius šarvuočius.
Pažinome ją klykdami iš džiaugsmo, kai staigiai susidurdavome ūkanotose traukinių stotyse.
Pažinome ją, kai laukdami paskutinio metro kartu su minia žmonių išgirsdavome naktinį fleitos skambesį.
Geismo bendruomenė ir filosofinis aktyvizmas stovyklauja kartu ir miega vienoje palapinėje.
<...> Pasipriešinimas yra beviltiškas – priešindamasis tu iš tiesų gini tas sąvokas, kurios pasauliui nebetinka. Priešindamasis tu paverti išstumi geismą darbu, o tai neveikia, nes mes tikime kūrybiniu procesu.
Pasipriešinimas yra tai, kas priešinga kūrybiškumui.
Pakrikus bendruomenės betarpiškumui, atsiranda depresija. Autonomiškumo ir geismo politika buvo tai, kas augino bendruomenę. Kai prarandama galia augti, visuomenė tampa depresijos zona.
Bendruomenė, apie kurią kalbu, nėra pagrįsta kilme, praeitimi, ryšiais su žeme, krauju ar tapatybe. Tai – laikina bendruomenė, susikurianti vardan to, kas įmanoma, vardan geismo, noro, pažado, lūkesčio.
Laikinos bendruomenės – štai apie ką kalbu. 1968-ųjų judėjimai pradėjo kurti laikiną, nomadišką bendruomenę, kuri vėliau ilgainiui iširo ir išsiblaškė.
Iš knygos „Felix Guattari: Thought, Friendship and Visual Cartography“.
*Philipas Dickas (1928 – 1982) – amerikiečių rašytojas, savo mokslinės fantastikos kūriniuose svarstęs politines, socialines ir metafizines problemas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą