(Šį tekstą radau viename “komunistiniame” bloge, jame vienas vokiečių radikalas siūlo Londono dirbantiesiems pradėti tyrinėti savo būklę taip, kaip septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje darė Italijos autonomistai.)
Šį pasiūlymą pateikiu plačiai revoliucinei proletarinei terpei. Turime angažuotis labiau sistematingam informacijos rinkimui ir debatams apie dabartines pertvarkas (darbus, mažinamus uždarbius, “modernizaciją” ir t.t.) ir kylančius konfliktus Londone.
Turime pradėti kolektyvinę detalizuoto įvairių sektorių dirbančiųjų interviu/pokalbių/susitikimų iniciatyvą, įtraukdami į ją visus nuo universiteto dėstytojų iki geležinkeliečių, skambučių centrų darbuotojų ir valytojų – taip bus galima sukurti naujas platesnio organizavimosi formas, pradedant proletarų tekstų viešinimu ir baigiant asamblėjomis. Tai turėtų išbandyti bet kuri klasių kovą pripažįstanti kairiųjų grupė, nepaisant ideologinio požiūrio skirtumų.
Kokios galėtų būti tokių interviu ar kolektyvinių pokalbių temos?:
• Dabartinė krizė, jos poveikis ir “politinis požiūris į ją” iš kasdieninio darbo pozicijų
• Šiuolaikiniai materialiniai darbo organizavimo ir darbo jėgos pokyčiai
• Kokie yra šiuolaikiniai konfliktai, kaip jie sprendžiami, kokie šiuo metu yra materialūs galios santykiai, kokios yra kolektyvinio veiksmo galimybės
• Kokia yra tam tikro darbo socialinė dimensija (su kokių kitų sričių darbuotojais susiduriate savo darbo metu) ir koks potencialas galėtų iš to kilti?
• Šiuolaikinės (bet ir su istorija susijusios) susvetimėjimo formos: ar visuotinės krizės “absurdiškumas” keičia požiūrį į darbą ir proletarinę kasdienybės patirtį (kai tai siejasi ne tik su uždarbiu ir darbo apsauga).
Manau, kad toks “tyrimas” savaime gali tapti organizacijos procesu tiek kairiesiems, tiek dirbantiesiems bei pertvarkyti santykius tarp šių grupių. Kairiesiems tai gali tapti pagrindu vaisingesnei diskusijai nei ideologiniams debatams apie “sindikalizmą” ir “partiją”; į tyrimą įtraukti žmonės pirmiausiai diskutuos apie “proletarišką egzistenciją” ir patirtą išnaudojimą – ne anekdotų ar nesusijusių dirbančiųjų istorijų lygmenyje, bet įtraukiant juos į bendrą analizės procesą. Tai galėtų panaikinti steriliai formalias ribas tarp įvairių kairiųjų sektų – jas konkretūs dirbančiųjų realybės klausimai galėtų “nuleisti ant žemės”.
Tas pats susiję ir su tyrime dalyvaujančiais dirbančiaisiais – jei tik juos būtina išskirti. Tyrimo tikslas būtų toks: sistema patiria krizė, krizę patiria tie, kurie atstovauja dirbančiuosius, ir tai – šansas, mes turime rasti būdų organizuotis patys. Toks tyrimo projektas suburia įvairių sektorių dirbančiuosius, mūsų bendras tikslas yra suvokti savo būklę ir galbūt organizuoti bendrus atsakymus – jau nebepagrįstus tik “kvietimu solidarizuotis” ar tarpininkaujamus “skėtinių organizacijų”, bet atrandamus bendrai analizuojant situaciją ir vykstant bendriems susitikimams.
Tokia apklausa būtų gamybinis (kūrybinis) procesas – būtų daromi interviu, vyktų diskusijos, susitikimai įvairiuose sektoriuose, publikuojami rezultatai. Šio proceso metu – labai svarbios būtų kasdieninės patirtys ir materialus tyrimo organizavimas – turime išsiaiškinti, ar esama potencialo tęsti tyrimą kitokiu, labiau organizuotu ir ne taip “kampaniją” primenančiu būdu – t.y., per biuletenius dirbantiesiems ar asamblėjas. Berlyne mes sugebėjome suorganizuoti dirbančiųjų asamblėją, į kurią įėjo traukinių mašinistai, skambučių centrų darbuotojai, automobilių gamintojai, mokytojai ir valytojai, jie kalbėjosi apie savo būklės skirtumus ir panašumus. Asamblėjai peno teikė du ankstesni streikai ir dviejų mažų “darbininkiškų” grupių veiksmai, bet mes praradome savo šansą pačiame įkarštyje praplėsti savo asamblėją į kitus sektorius. .
Pirmasis žingsnis tokiam tyrimui būtų aptarimas, kaip jį galima organizuoti remiantis įvairių grupių veikla – tai nebūtų nuo kitų projektų atskiras procesas. Štai keletas idėjų apie tai, kaip galima pradėti:
• į kvietimą atlikti tyrimą turi įeiti tezės apie dabartinį laikotarpį, kovos stadiją, o taip pat ir atviri klausimai
• “kairieji proletarai” turi būti kviečiami į paskaitas, kuriose vyktų debatai ir būtų ruošiama apklausa
• sudaroma grupė, renkanti informaciją ir pateikianti išvadas apie dabartinę restruktūrizaciją, atleidimus iš darbo ir t.t. Londone, be to, turi būti sistemingiau suvokti kylantys konfliktai
• turi vykti debatai, kuriuose kalbama apie egzistuojančius proletarų tarpusavio kontaktus, diskutuojama dėl strategiškai svarbių interviu ir susitikimų erdvių
• turi būti diskutuojama dėl apklausos arba to, kaip struktūruoti kolektyvinį pokalbį, kokie mūsų pagrindiniai politiniai klausimai
• turi būti strategiškai svarstoma, ką mes norime išsiaiškinti, eidami pas streikuojančius žmones, kaip galime paremti aktyvizmą
• turi kilti debatai, kaip publikuoti ir į kolektyvinę sąmonę “grąžinti” interviu rezultatus, kad apie juos galėtų sužinoti platus skaitančiųjų ratas bei asamblėjos.
Visas tekstas angliškai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą